Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Góšan dag kęri hlustandi (pistill eftir Auši Axelsdóttur)

Ķ sķšasta pistli mķnum ręddi ég ašeins um mikilvęgi sjónarhorns žeirra einstaklinga sem leita sér ašstošar ķ gešheilbrigšiskerfinu, meš žį von ķ brjósti aš hęgt sé aš gera breytingar og eignast betra lķf. Ręšum žetta mikilvęga sjónarhorn ašeins frekar ķ dag.

 

Aušur Axelsdóttir.Ķ mķnu starfi sem forstöšumašur Gešheilsumišstöšvar innan Heilsugęslunnar og sem Hugaraflskona hef ég ķtrekaš séš įrangur, bata og nżja framtķšarsżn hjį einstaklingum sem į įkvešnum tķmapunkti voru komnir ķ öngstręti meš lķf sitt. Ég hef notaš batamódeliš og valdeflingu sem leišarljós og ašferš til aš styšja einstaklinga og hvetja įfram ķ bataferlinu. Sķšar mun ég koma aš innihaldi valdeflingar og batamódelsins og segja ykkur meira frį žeim leišum sem viš höfum notaš į įrangursrķkan hįtt ķ teymi stöšvarinnar.

 

Aš vera ekki settur til hlišar vegna tķmabundinna įfalla er lykilatriši og žar žarf nįnasta umhverfi aš koma sterkt inn ķ, žvķ vonin er ekki mikil hjį žeim einstaklingi sem dregur sig ķ hlé og ręšur ekki viš lķfiš og tilveruna. Ašstandendur eru hér lykilfólk, vinir og ašrir sem hafa reynslu og vilja mišla henni og styšja.

 

Įriš 2009 kom śt bókin "Gešveikar batasögur" en śtgefandi og ritstjóri bókarinnar var Herdķs Benediktsdóttir. Hśn fékk fólk meš gešraskanir til aš segja sögu sķna og greina frį batanum. Bókin er mikilvęg heimild um hvaš geti nżst hverjum og einum į leiš sinni til bata. Jafnframt gefa sögumenn innsżn inn ķ gleši og sorgir į mjög einlęgan hįtt sem ašdįun er aš.

 

Ķ formįla bókarinnar segir: "Įgęti lesandi. Žegar žś lest žessar einstöku frįsagnir einstaklinga sem hafa įtt viš gešręnan vanda aš strķša ertu leiddur inn ķ heim sem žś kannski hefur aldrei velt fyrir žér įšur, en ert samt svo nęrri. Žaš veršur aldrei metiš til fulls hvaš lagt er af mörkum hjį hverjum og einum sem stķgur fram og segir sögu sķna. Žaš er ekki endilega sjįlfsagt aš fį hlutdeild į žennan hįtt ķ lķfi fólks. Hvatinn į bak viš žaš aš opna reynsluheim sinn er vonin um aš hjįlpa öšrum og um leiš minnka fordóma og žį vanžekkingu sem gjarnan einkennir nįlgun og umręšur um einstaklinga meš gešręn vandamįl."

 

Žessu tengt langar mig til aš gera aš umtalsefni įhugavert mįlžing sem haldiš var į vegum Sjónarhóls, um kvķšaraskanir barna og unglinga. Gestir voru į 7 hundraš svo ekki žarf aš efast um įhugann og var afar vel aš žvķ stašiš. Sjónarhóll er rįšgjafarmišstöš fyrir foreldra barna meš séržarfir į Ķslandi. Markmiš foreldrarįšgjafarinnar er aš foreldrar barna meš séržarfir njóti jafnréttis og sambęrilegra lķfskjara viš ašra foreldra og bśi viš lķfsskilyrši sem gera žeim kleift aš lifa ešlilegu lķfi. Ég hef starfaš töluvert meš rįšgjöfum Sjónarhóls og žaš er óhętt aš segja aš hjį žeim bżr mikil reynsla og er nįlgunin til fyrirmyndar.

 

Mįlžingiš hafši yfirskriftina "Hvaš ręšur för" og vķsar žį vęntanlega til žess hvernig einstaklingum meš kvķša reišir af ķ samfélaginu, hvernig gangi aš finna bjargrįš viš kvķšanum og hvaša śrręši standi til boša. Fagfólk fręddi um einkenni og mešferš viš kvķša, rannsóknir og horfur. Landlęknir greindi frį žvķ aš ķ skżrslu WHO frį 2005 hefši komiš fram aš algengasta orsök vanda hjį börnum og ungmennum ķ skólakerfinu, stafaši af gešheilsu vanda eša um 17%.

 

En žaš sem situr eftir hjį mér eru sögur žeirra einstaklinga sem stigu į stokk og greindu į svo einlęgan hįtt frį reynslu sinni af įföllum sem ollu straumhvörfum ķ lķfi žeirra. Žau sögšu frį ótrślegri leit aš réttu ašstošinni, misjöfnum samskiptum viš mennta- og heilbrigšiskerfi, hvaš žau dreymdi um en var svo erfitt aš öšlast.

 

Móšir 16 įra drengs meš alvarlega kvķšaröskun sagši frį sinni hólmgöngu ķ kerfinu leyfi ég mér aš kalla žaš, śrręšaleysi og algjörri uppgjöf. Frįsögn hennar tók ešlilega į og hśn sżndi ótrślegan kjark meš žvķ aš stķga į stokk. Žaš sem virtist einkennandi ķ žrautagöngu hennar og barnsins, var aš ekki var į žau nęgjanlega hlustaš og žarfir žeirra virtar aš vettugi, móširin upplifši hroka og fordóma og sagši žau enn vera į milli kerfa sem bentu hvort į annaš.

 

Gunnar Magnśs Halldórsson sagši frį mjög alvarlegu einelti ķ grunnskóla, afleišingunum og žeirri uppbyggingu sem hann hefur tekist į viš. Sama virtist uppi į tengingum hér, žaš var lķtiš į hann hlustaš og hann var oftar en ekki geršur aš vandamįlinu enda fór hann aš trśa žvķ žegar įrin lišu og hann fékk ekki žį hjįlp sem hann žrįši.

 

Gunnar beitir nś kröftum sķnum aš žvķ aš fjalla um einelti og gerir myndbönd til aš varpa ljósi į vandann. Einelti er įfall og getur sannarlega leitt til gešraskana. Barįttan gegn einelti veršur aš halda įfram og innlegg ķ hana veršur įn efa sjónvarpsmyndin sem vakiš hefur töluverša umręšu um Hallgrķm Björgvinsson sem veršur endursżnd nęstkomandi sunnudag į eftir Silfri Egils.

 

Žórey Gušmundsdóttir sagši į einstakan hįtt frį sķnu žunglyndi, kvķša og félagsfęlni sem hśn baršist viš ķ mörg įr og leiddi hana inn ķ algjört öngstręti į köflum. Hśn greindi frį endalausri leit sinni aš hjįlp og um leiš viljanum til aš finna leiš til bata. Ķ hennar frįsögn mįtti enn og aftur heyra aš hlustun eftir hennar vanlķšan, hennar löngunum og draumum var ekki mikil og gaf henni ekki mikla von.

 

Žaš sem reyndist hjįlpa henni mest var stušningsnetiš sem ķ kringum hana var og samanstóš af fjölskyldu, vinum og sķšar mešferšarašilum sem unnu meš henni į jafningjagrunni og sķšast en ekki sķst Hugarafli. Hśn greindi lķka frį glešinni ķ batanum og žeim įrangri sem hśn hefur nįš meš žrautseigju sinni, ęšruleysi og hśmor.

 

Žórey į eina af sögunum ķ "Gešveikum batasögum". Mig langar aš endingu aš grķpa nišur ķ hennar sögu en hśn segir žetta: "Ég vildi óska aš ég gęti sett hér į blaš eina einfalda töfralausn aš bata eša uppskrift sem ég bż til eftir aš hafa nįš góšum bata, en žvķ mišur er žaš ekki svo gott. Hins vegar eru nokkrir mikilvęgir punktar sem hafa hjįlpaš mér og breytt lķfi mķnu til frambśšar.

Fyrst og fremst vil ég nefna višhorfsbreytingu śr žvķ aš lķta ekki į sjįlfan sig sem sjśkdóminn sem viškomandi er greindur/eša žjįist af, heldur manneskju sem hefur įkvešin sjśkdóm. Sjśkdómurinn ętti ekki aš stjórna lķfi viškomandi.

 

Annaš breytti miklu fyrir mig og žaš var aš komast śr hlutverki fórnarlambs og taka völdin ķ mķnar eigin hendur. Žar kom hugmyndfręši valeflingar mér til mikillar hjįlpar. Ég įttaši mig į aš žaš vęri ķ mķnum höndum aš breyta lifi mķnu, taka įbyrgš į sjśkdómnum mķnum og hvaša skref ég tęki ķ bataferli mķnu.

 

Batinn er engin ein stoppistöš. Žaš felst svo margt ķ žvķ aš nį bata og žvķ gleymdi ég oft. Fyrir mér žżšir bati betri lķfsgęši, aš geta talaš viš fólk óttalaus, losna viš eilķfan kvķša en öll litlu atrišin skipta lķka mįli."

 

Ég vil aš sķšustu žakka Sjónarhóli fyrir gott mįlžing og benda ykkur į aš žaš er hęgt aš hlusta į mįlžingiš ķ heild sinni į heimasķšu Sjónarhóls.

- Aušur Axelsdóttir.


Pistill eftir Auši Axelsdóttur.

Eftirfarandi pistill var fluttur į RŚV fimmtudaginn 24. mars 2011.

Aušur Axelsdóttir.

Aš undanförnu hefur fariš fram töluverš umręša um gešheilbrigšismįl og er žaš aš mķnu mati afar jįkvętt. Umręšan nśna hefur gjarnan veriš śt frį sjónarhorni notenda og notendur eru ķ žeim skilningi einstaklingar sem hafa į einhverjum tķmapunkti nżtt gešheilbrigšisžjónustu. Sjónarhorniš er mjög mikilvęgt og ętti ķ raun aš hafa rķkan sess ķ stefnumótun og markandi įkvarašanatöku. Ég er sannfęrš um aš umręšan hefur breyst töluvert, hśn er vandašri en hśn var og ekki endileg ķ ęsifréttastķl lengur, enda ekki įstęša til.

"Hallgrķmur mašur eins og ég" heimildarmyndin sem sżnd var į rķkissjónvarpinu 6.mars sķšastlišin, hefur almennt vakiš mikla og jįkvęša umręšu. Hallgrķmur fer inn į mörg mįlefni sem vert er aš huga aš ķ okkar samfélagi s.s. eins og einelti, neyslu, višmót vegna gešröskunar og bataferliš. Hann hafši einstakan frįsagnarstķl og var svo einlęg og hlż manneskja aš hann nįši til allra sem į hann hlżddu.

Ég hef žį trś aš žessi mynd verši okkur leišarljós ķ framtķšinni og geti leišbeint okkur mikiš um hvernig viš eigum aš stušla aš sem bestri nįlgun ķ öllu okkar kerfi.

Kerfin okkar, hvaš sem žau heita, heilbrigšiskerfi, velferšarkerfi eša annaš, eiga aš spegla žeirri nįlgun til einstaklinga sem leita ašstošar aš hęgt sé aš sigrast į vandanum og aš žaš sé žaš sem aš žjónustan gangi śt į, ekkert annaš. Ef aš einstaklingur sem leitar sér hjįlpar mętir žessu višhorfi segir sig sjįlft aš vonin veršur sterkari, leitin aš lausnum veršur einfaldari og trśin į aš hęgt sé aš komast yfir vandann veršur önnur og meiri. Manneskja sem hefur von fer öšruvķsi af staš ķ sķnu bataferli en sś sem hefur hana ekki.

Sś nįlgun sem beita į žegar einstaklingur kemst ķ žrot meš lķf sitt vegna gešheilsuvanda, er aš mķnu mati hlżja, persónuleg nįnd og viršing. Žaš mį aušvitaš velta žvķ fyrir sér hvort kerfin okkar séu aš bśa til of stórar einingar žar sem ofangreind gildi geta aušveldlega tżnst ķ dagsins önn. Ef svo er žarf aš staldra viš, stokka upp og opna augun fyrir öšrun leišum.

Ef aš višmót hjį žjónustukerfi ķtrekar aš biliš sé stórt milli einstaklings og kerfis, einstaklingurinn hafi litla sem enga rödd og eigi bara aš fara eftir žvķ sem honum er sagt, er fariš rangt af staš. Manneskja sem upplifir sig minni mįttar eša valdalausa, į mun erfišara meš aš finna rétta farveginn og hefur meiri tilhneigingu til aš gefast upp. Vert er aš hafa ķ huga aš lķkurnar į aš hęgt sé aš sigrast į vandanum eru miklar og ę fleiri rannsóknir sżna aš žaš er hęgt aš nį bata og eiga gott lķf žrįtt fyrir gešröskun. 

Hugarafl er hópur notenda og fagfólks sem hefur meš starfi sķnu undanfarin įr lagt įherslu į aš breyta višhorfum og nįlgun ķ ķslensku gešheilbrigšiskerfi. Hugarafl er m.a. stofnaš til žess aš hafa įhrif į rķkjandi kerfi, aš kynna fyrir almenningi aš žaš sé hęgt aš nį bata af gešröskunum, aš kynna fjölbreyttar leišir ķ bataferli og sķšast en ekki sķst minnka fordóma.

Robert Whitaker kom į dögunum til landsins ķ boši Hugarafls, Manķu og Unghuga sem samanstendur af unga fólkinu innan Hugarafls.

Robert hélt erindi um gešheilbrigšismįlin, ķtök lęknisfręšilega módelsins, lyfin og įhrif žeirra į heilastarfsemina og daglegt lķf einstaklinga. Hann gaf višstöddum veršug umhugsunarefni og fręddi um slįandi stašreyndir ķ žessum efnum hér heima og erlendis.  

Robert Whitaker er bandarķskur rithöfundur og rannsóknablašamašur og hefur m.a. veriš tilnefndur til Pulitzer veršlaunanna fyrir greinarflokk sinn ķ Boston Globe, žar sem hann fjallaši um nż gešlyf sem nįš höfšu mikilli śtbreišslu ķ Bandarķkjunum. Hann hefur skrifaš tvęr bękur um gešheilbrigšismįl "Mad in America" sem kom śt įriš 2002 og "Anatomy of an Epidemic" sem kom śt įriš 2010.

Kveikjan aš "Mad in America" er skżrsla frį WHO sem skżrši m.a. frį žvķ aš fólk sem greindist meš gešklofa ķ vanžróušu löndunum į borš viš Nigerķu var lķklegra til aš nį sér en fólk sem fékk žessa greiningu į Vesturlöndum. Hluti af skżringunni viršist liggja ķ žvķ aš lyfin voru oftast notuš ķ stuttan tķma ķ vanžróušu löndunum og meiri įhersla lögš į aš gera umhverfis breytingar sem gįtu stutt viškomandi einstaklinga ķ daglegu lķfi. Į Vesturlöndum hefur žróunin hins vegar veriš sś aš fólki er haldiš lengur į lyfjum en bati sjśklinga er minni. Žetta er vissulega slįandi og vert fyrir okkur hér heima aš huga aš hvort ekki megi skoša. 

Ķ sķšarnefndu bókinni tekur hann til skošunar spurninguna, af hverju svo miklu fleiri nśna fari nśna į örorku vegna gešraskana, en nokkru sinni fyrr?

Whitaker skildi eftir margar spurningar sem ég vona aš viš munum reyna aš svara og ekki sķšur nota til aš horfa ķ eigin barm. Viš hjį Hugarafli erum sammįla um aš innblįsturinn var naušsynlegur og hvetur okkur til aš skoša meš gagnrżnum huga hvaš sé veriš aš gera ķ ķslensku gešheilbrigšiskerfi žegar kemur aš lyfjamįlum og hvaš beri aš gera til aš stušla aš minnkun lyfjanotkunar žegar um gešheilsuvanda er aš ręša. Erum viš ekki aš nota lyfin ķ of miklum męli og stundum įn žess aš skoša hvaš veldur žvķ aš einstaklingur kemst ķ žrot meš lķf sitt?

Hvaš meš ungt fólk sem veikist ķ kjölfariš į neyslu fķkniefna, eigum viš ekki aš horfa į bak viš vandann įšur en hann er sjśkdómsvęddur? Žurfum viš ekki aš stoppa greiningarglešina og horfa į manneskjuna? Er ešlilegt aš sjśkdómsgreina börn og gefa žeim lyf? Er ekki komiš aš žvķ aš skoša žurfi ašrar leišir og hlusta betur į lķfssögu einstaklinga? Getum viš ekki fariš einfaldari og ódżrari leišir žegar kemur aš žvķ aš styšja fólk śt ķ lķfiš į nż?

Hvaš meš valmöguleika viš hefšbundnum leišum? Fleiri įleitnar spurningar leita į hugann og vert aš nota neistann til aš reyna aš svara žeim og leita annarra leiša. Heimsókn Whitakers hvetur okkar sannarlega įfram til aš skoša hug okkar og stušla aš fjölbreyttari leišum til aš styšja einstaklinga til sjįlfstęšis eftir įföll įn žess aš auka sjśkdómsvęšingu į mannlegum tilfinningum.

Hlustandi góšur, žaš eru mörg mįlefni sem vert er aš skoša vel frį öllum hlišum meš opnum huga. Žaš er engin ein leiš sem hentar okkur öllum ef viš žurfum į hjįlp aš halda, en žaš er mikilvęgt aš viš viršum mismunandi sjónarhorn og leišir. Vķšsżni, skilningur fyrir fjölbreytileikanum er naušsynlegur og gerir okkar samfélag dżrmętara og ekki sķšur skemmtilegra.

Ķ mķnu starfi sem forstöšumašur Gešheilsumišstöšvar innan Heilsugęslunnar og sem Hugaraflskona hef ég ķtrekaš séš įrangur, bata og nżja framtķšarsżn hjį einstaklingum sem į įkvešnum tķmapunkti voru komnir ķ öngstręti meš lķf sitt.

Ég hef notaš batamódeliš og valdeflingu sem leišarljós og ašferš til aš styšja einstaklinga og hvetja įfram ķ bataferlinu. Aš vera ekki settur til hlišar vegna tķmabundinna įfalla er lykilatriši og žar žarf nįnasta umhverfi aš koma sterkt inn ķ žvķ vonin er ekki mikil hjį žeim einstaklingi sem dregur sig ķ hlé og ręšur ekki viš lķfiš og tilveruna. Ašstandendur eru hér lyklfólk, vinir og ašrir sem hafa reynslu og vilja mišla henni og styšja.  

Žrįtt fyrir aš erfišleikar viršist óyfirstķganlegir į įkvešnum tķmapunktum, einstaklingur viršist komin ķ žrot og veit ekki hvaš skal gera. Endurskošunar er žörf, breytingar į umhverfi geta veriš mikilvęgar og streituvalda žarf aš uppręta. 

Til žess aš gera breytingar į lķfi sķnu žarf kjark, jafnvel uppstokkun og žor til aš troša nżjar slóšir, taka nżjum įskorunum. Žaš er miklvęgt aš muna aš endurskošun žżšir ekki ósigur en getur žvert į móti opnaš nżjar leišir og nżjir styrkleikar lķta dagsins ljós sem ekki voru mešvitašir įšur. Žaš er mikilvgt aš vera ekki einn, hafa góša ašstoš og samferšamenn sem skilja vandann og tengsl eru dżrmęt.

Tilfinningar eru mikilvęgur leišarvķsir og žaš aš höndla žęr og finna er hverjum einstaklingi naušsynlegt. Ég held aš žaš sé gjarnan vendipunktur ķ bataferlinu žegar einstaklingur įttar sig į žvķ aš tilfinningar į ekki aš deyfa eša foršast heldur sęttast viš og lķta į sem hluta af lķfinu


Fólki gefin lyf viš sorg.

Aušur Axelsdóttir: „Žótt viš séum sorgmędd, stressuš eša veršum fyrir įföllum žurfum viš aš nį okkur öšruvķsi en meš lyfjaskammti.“

„Viš erum mjög dugleg viš aš sjśkdómsvęša hlutina. Til dęmis bara sorg. Ef einhver einstaklingur er lengi aš jafna sig, til dęmis į žvķ aš missa maka, žį erum viš farin aš gefa lyf viš žvķ. Sem er ķ hęsta mįta óešlilegt. Žvķ lķkaminn hefur įkvešin tęki og žarf įkvešinn tķma til aš takast į viš įföll af žessu tagi,“ segir Aušur Axelsdóttir išjužjįlfi, forstöšumašur Gešheilsu – eftirfylgdar og einn stofnenda samtakanna Hugarafls.

Aušur Axelsdóttir.Aušur segir Ķslendinga alltof gjarna į aš taka lyf žegar kemur aš gešręnum vandamįlum og aš fólki sé ekki gefinn tķmi til aš jafna sig į ešlilegan hįtt.

„Eins og rķtalķnnotkun okkar gefur til kynna erum viš mjög snögg aš „lyfja“ vandann.“

Telur Aušur aš ķslensk börn séu aš breytast eša umhverfiš? „Ég held aš börnin séu jafn yndisleg og žau hafa alltaf veriš. ­Žolinmęši okkar er hins vegar alltaf aš minnka. Žaš mį enginn vera öšruvķsi og žaš er veriš aš reyna aš troša okkur öllum ķ sama formiš.“

Auši bregšur fyrir ķ heimildarmyndinni Hallgrķmur – mašur eins og ég, sem sżnd var ķ Sjónvarpinu  sunnudaginn 6. mars. Žar segir Hallgrķmur Björgvinsson sögu sķna og talar opinskįtt um gešręn veikindi sķn, mešhöndlun žeirra og žann bata sem hann į endanum nįši.

Hallgrķmur stofnaši įsamt Auši og žremur öšrum samtökin Hugarafl sem eru ķ dag oršin kraftmikiš afl ķ endurhęfingu einstaklinga sem glķmt hafa viš gešręna sjśkdóma. Hallgrķmur varš brįškvaddur ķ fyrra..


Lyf eru ekki allsherjarlausn.

Robert Whitaker ķ heimsókn hjį Hugarafli.Blašamašurinn Robert Whitaker hefur valdiš miklum titringi ķ Bandarķkjunum meš bók sinni, Anatomy of an Epidemic, sem kom śt į sķšasta įri, og deilir hart į gešheilbrigšiskerfiš žar ķ landi.

Jślķa Margrét Alexandersdóttir hitti Whitaker, sem segir Ķslendinga žurfa aš spyrja sig aš žvķ hvers vegna sķfellt fleiri fari į örorkubętur vegna gešsjśkdóma um leiš og lyfjanotkun aukist.

Žaš var helber tilviljun aš Robert Whitaker fór aš kynna sér gešheilbrigšismįl.

Frį įrinu 1989 hafši hann skrifaš um lyf og lęknisfręši, mešal annars fyrir śtgįfufélag lęknadeildar Harvard-skólans og Albany Times Union. Įriš 1994 stofnaši hann svo sitt eigiš fjölmišlafyrirtęki sem fylgdist meš lyfjafyrirtękjum og lyfjažróun.

Og įriš 1999 var Whitaker tilnefndur til Pulitzerveršlaunanna fyrir greinaflokk žar sem hann skrifaši um nż gešlyf sem nįš höfšu mikilli śtbreišslu ķ Bandarķkjunum.

„Ég beindi sjónum mķnum aš nżjum gešlyfjum sem voru aš koma į markaš um žetta leyti og höfšu slegiš ķ gegn, ef svo mį aš orši komast. Ég notfęrši mér upplżsingalöggjöfina ķ Bandarķkjunum og óskaši eftir upplżsingum um lyfiš og žęr tilraunir sem höfšu veriš geršar. Ég komst aš žvķ aš žónokkrir sjśklingar, sem prófaš höfšu lyfiš, höfšu dįiš.

Ég fór meš žessar upplżsingar til Boston Globe, sagši žeim aš ég vęri meš trausta frétt og aš viš skyldum gera greinaflokk um žetta mįlefni."

Śr varš greinaflokkurinn sem Whitaker fékk tilnefninguna fyrir.

Menn farnir aš hlusta

Whitaker hélt fyrirlestur hérlendis ķ sķšasta mįnuši į vegum Hugarafls, Manķu og Unghuga og męttu um 200 manns til aš hlżša į hann.

Žar ręddi Whitaker mešal annars um fjölgun ķ hópi fólks sem er į örorku vegna gešsjśkdóma, žrįtt fyrir aš notkun gešlyfja į Vesturlöndum hafi aukist.

Nżjustu skrif hans, bókin Anatomy of an Epidemic, hefur valdiš heitum umręšum ķ hinu virta bandarķska gešlęknasamfélagi og er umdeild.

Bókin kom śt ķ fyrra og Whitaker segir aš ķ fyrstu hafi starfsmenn ķ gešheilbrigšisžjónustu Bandarķkjanna ekkert af bókinni viljaš vita.

„Žaš breyttist nżveriš žegar sįlfręšingar, gešlęknar og išjužjįlfarar frį sautjįn rķkjum komu saman, fóru yfir bókina og veltu žvķ fyrir sér hvort hęgt vęri aš snśa žessari žróun viš ķ lyfjanotkun. Hvort žaš mętti endurskoša lyfjagjöfina.

Ein mesta višurkenningin, sem segir mér jafnframt aš ég er aš nį til manna sem hingaš til hafa ekki viljaš af mér vita, er sś aš sķšar į žessu įri hefur mér veriš bošiš aš tala į rįšstefnu samtaka gešlękna og sįlfręšinga ķ Bandarķkjunum."

Um svipaš leyti og greinaflokkurinn varš til ķ samvinnu viš Boston Globe komst Whitaker į snošir um skżrslu frį Alžjóšaheilbrigšisstofnuninni, WHO. Ķ skżrslunni kom mešal annars fram aš fólk sem greindist meš gešklofa ķ vanžróušum löndum į borš viš Nķgerķu var lķklegra til aš nį bata en fólk sem greindist meš gešklofa į Vesturlöndum.

Śt frį lestri žeirrar skżrslu varš bókin Mad in America til įriš 2002.

Whitaker segir nišurstöšur skżrslunnar hafa komiš honum ķ opna skjöldu. Ķ skżrslunni hafi komiš fram aš ķ hinum vanžróušu löndum séu lyf viš gešklofa einungis notuš ķ stuttan tķma.

Fólk lengur į lyfjum

„Į žeim tķma sem skżrslan kom śt voru lyf viš gešklofa ķ žessum löndum yfirleitt notuš ķ mjög stuttan tķma og ašeins lķtill hluti žeirra sem greindust notaši lyfin ķ langan tķma. Sjśklingum var žvķ ekki haldiš į lyfjum heldur var reynt aš skapa žeim žannig umhverfi aš žeir gętu veriš įn lyfja til langframa.

Į Vesturlöndum hefur žróunin hins vegar veriš allt önnur. Žar er fólki haldiš lengur į lyfjum en bati sjśklinga er hins vegar minni," segir Whitaker og bętir žvķ viš aš mikil breyting hafi hins vegar oršiš ķ gešheilbrigšisžjónustu žróunarlandanna frį žvķ aš skżrslan kom śt.

„Žar hafa sķfellt fleiri rķki tekiš upp siši Vesturlandanna og haldiš sjśklingum lengur į lyfjum. Og nżlegar rannsóknir sżna aš mun fęrri sjśklingar į žessum stöšum nį endanlegum bata frį žvķ sem var. Žeir stefna žvķ ķ sömu įtt og viš ķ Vesturheimi, meiri lyfjaneysla, minni bati."

Sama žróun į Ķslandi

Žaš er samhengiš milli örorku og lyfjanotkunar sem į hug Whitakers allan um žessar mundir. Įrlega birtast fréttir žess efnis aš notkun į žunglyndislyfjum aukist įr frį įri į Vesturlöndum. Ķsland er žar engin undantekning.

Samkvęmt žeim tölum sem Whitaker birtir ķ bókinni Anatomy of an Epidemic voru 1,2 milljónir Bandarķkjamannamanna į örorkubótum vegna gešsjśkdóma įriš 1987. Ķ dag nęr žessi fjöldi upp ķ fjórar milljónir.

„Ef viš horfum til žeirrar fjölgunar sem vęri ešlileg mišaš viš mannfjölda og reiknum töluna meš hlišsjón af henni ętti fjöldi žeirra sem vęru į örorkubótum aš vera 1,6 milljónir. Žróunin į Ķslandi hefur veriš svipuš. Hins vegar viršist einhver misbrestur vera į žvķ aš bati nįist. Sķfellt fleiri eru į gešlyfjum til langs tķma um leiš og sį hópur sem hefur žurft aš hverfa af vinnumarkaši og virkri žįtttöku ķ samfélaginu vegna gešraskana hefur margfaldast.

Į Ķslandi hefur fólki į örorkubótum fjölgaš og žaš žrįtt fyrir aš mun fleiri séu į žunglyndislyfjum. Žessi tala ętti aš lękka en ekki hękka. Og žaš er stóra spurningin: af hverju?"

Gešlyf er vara sem žarf aš seljast?

Whitaker segir ekkert eitt svar viš žeirri spurningu śt af hverju öryrkjum vegna gešvanda fjölgar žrįtt fyrir aukna lyfjanotkun. Žetta geti veriš samfélagslegt - fólk hafi meiri įhyggjur af fjįrmįlum sķnum og hvaš žaš hafi milli handanna. Uppeldi barna sé allt öšruvķsi en žaš var fyrir tuttugu įrum. Heimilisašstęšur eru gjörbreyttar og fólk einangrašra.

Ein af hugsanlegum įstęšum sem Whitaker veltir upp ķ nżjustu bók sinni er jafnframt sś sem valdiš hefur mesta fjašrafokinu žar ytra: aš gešlyf séu vara sem žarf aš selja.

„Til žess aš varan seljist žarf aš bśa til markaš. Sem dęmi: Hér įšur fyrr syrgši fólk lįtinn įstvin og sorgarferliš tók kannski žrjį mįnuši og enginn kippti sér upp viš žaš.

Nśna fęr fólk oftar en ekki žį greiningu aš žaš sé žunglynt og fęr lyf viš žvķ. Og žį erum viš farin aš setja fólk į lyf viš „hversdagslegum" kvillum."

Ofnotkun į lyfjum er önnur įstęša sem Whitaker tilgreinir:

„Fyrir tuttugu til žrjįtķu įrum varš fólk veikt, var lagt inn į sjśkrahśs og fékk ašhlynningu ķ žrjį mįnuši, stundum hįlft įr eša lengur. En svo gengu veikindin yfir og fólki gafst kostur į aš hverfa til sķns heima og ašlagast sķnu umhverfi į nż. Žaš festist ekki inni ķ „kerfinu" eins og gerast vill ķ dag og baršist ekki viš krónķskan sjśkdóm žaš sem eftir lifši meš stöšugri lyfjaneyslu. Aušvitaš vęri žaš gott og gilt ef rannsóknir sżndu aš slķk mešferš virkaši aš einhverju marki."

Whitaker tekur fram aš barįtta hans sé ekki tilkomin vegna žess aš hann sé haršur andstęšingur lyfja. Žau geti oft veriš af hinu góša og naušsynleg. Žaš megi hins vegar ekki nįlgast žau sem eina allsherjarlausn. Hann vill sjį breyttar vinnureglur ķ kringum greiningar og aš lęknar nįlgist sjśklinga į persónulegri hįtt en śt frį stöšlušum spurningalistum.

„Tveir ašilar sem hegša sér į nįkvęmlega sama hįtt, meš sömu einkenni, gera žaš oftar en ekki af tveimur gjörólķkum įstęšum.

Greiningar fylgja hins vegar gjarnan įkvešnum reglum um einkenni og ķ kjöl fariš lenda einstaklingar ķ hollum og fį įkvešin lyf. Annar sjśklingurinn žarf kannski lyf ķ skamman tķma į mešan hinn žarf ekki lyf heldur allt annars konar mešferš.

Aušvitaš žurfa sumir lyf til frambśšar en greiningin mį ekki vera of hrašvirk. Heilbrigšiskerfiš veršur aš hafa tękifęri til aš geta litiš til fleiri žįtta ķ umhverfinu og hugsa mįliš śt fyrir lyfjamešferšina."

Börnin įhyggjuefni

Whitaker hefur miklar įhyggjur af bandarķskum börnum en sį hópur barna žar ķ landi sem notar gešlyf fer sķstękkandi.

„Ķ Bandarķkjunum var fariš aš gefa börnum rķtalķn og gešlyf rétt eftir mišjan 9. įratug sķšustu aldar. Žį voru 16.000 börn öryrkjar vegna gešsjśkdóma. Ķ dag er žessi tala komin upp ķ 600.000. Og žaš sem verra er, mörg af žessum börnum nota gešlyf allt sitt lķf og halda įfram aš vera öryrkjar," segir Whitaker og telur aš žarna sé veriš aš bśa til vķtahring.

„Sś žróun sem į sér staš hjį ykkur į Ķslandi gefur til kynna aš žiš gętuš veriš į sömu leiš og viš ķ Bandarķkjunum. Žar er mikilvęgast fyrir ykkur aš rannsaka og skoša hvort börnum meš gešraskanir sé aš fara fram og nį bata meš žessari lyfja notkun. Erum viš aš hjįlpa žeim eša erum viš aš skapa frekari vandamįl fyrir žau ķ framtķšinni?"

Hugarfarsbreyting naušsynleg

En žaš er ljós viš enda ganganna aš mati Whitakers. Til žess žurfi žó įkvešna hugarfars breytingu, ekki bara innan gešheilbrigšis kerfisins heldur samfélagsins alls.

„Mašur veltir žvķ fyrir sér hvort samfélagiš sé aš gera sér lķfiš žęgilegra meš allri žessari lyfjanotkun hjį börnum og fulloršnum.

Er umburšarlyndi okkar fyrir žvķ sem er „öšruvķsi" aš fjara śt? Mér finnst eins og viš séum markvisst aš śtrżma fjölbreytileika mannfólksins."

Hann segir nķtjįndu aldar skįld lżsa fallega žeim fjölbreyttu tilfinningum og hegšun sem mannfólkiš sżnir.

„Fólkiš var ekki brjįlaš eša klikkaš - žaš bara hegšaši sér ekki allt eins. Og sį sem var ekki eins, fékk ekki endilega lyf heldur fékk aš vera eins og hann var. Ég held aš viš žurfum aš sżna mannlegu ešli ašeins meiri žolinmęši."

Kenningar Whitakers, mešal annars um samband örorku og aukinnar notkunar gešlyfja, hafa veriš mjög umdeildar.

Žį hefur veriš bent į aš neikvęš umręša um aukna notkun gešlyfja endurspegli rótgróna fordóma ķ garš lyfja. Žóršur Sigmundsson, yfirlęknir į gešsviši Landspķtalans, sagši til aš mynda ķ vištali viš Spegilinn įriš 2009 aš žó margt hafi breyst ķ višhorfum fólks til gešsjśkdóma undanfarin įr žį mętti enn finna ótta, hręšslu og fordóma gegn gešsjśkdómum og mešferš žeirra og sį ótti birtist ekki sķst ķ neikvęšri umręšu um aukna gešlyfjanotkun.

-------------------------------

Robert Whitaker er sjįlfstętt starfandi blašamašur ķ Bandarķkjunum og hefur hlotiš fjölmörg veršlaun fyrir skrif sķn. Hann var tilnefndur til Pulitzer-veršlaunanna įriš 1998 fyrir greinaflokk sem hann skrifaši fyrir Boston Globe. Žaš sama įr hlaut hann hin virtu George Polk-veršlaun sem Long Island-hįskólinn stendur fyrir en mešal žeirra sem hafa hlotiš žau eru heimsžekktu fréttamennirnir Edward R. Murrow og Diane Sawyer.

Bękur Whitakers hafa vakiš mikla athygli; Mad in America var til aš mynda valin besta rit almenns efnis eša fręširita af samtökum bókasafna ķ Bandarķkjunum. Hérlendis fįst bękur Whitakers hjį Bóksölu stśdenta. Hęgt er aš hlżša į erindi Whitakers į slóšinni mindpower.this.is.

*Tölurnar koma fram ķ grein eftir Sigurš Thorlacius, Sigurjón B. Siguršsson, Stefįn Ólafsson og Kristin Tómasson sem ķ Journal of Mental Health įriš 2010 . Žess mį geta aš öryrkjum meš yfir 75% örorku fjölgaši į tķmabilinu śr tęplega 5.000 ķ rśmlega 16.000 žśsund.

-----------------------------------

Grein žessi er tekin af heimasķšu Hugarafls og er birt hér meš leyfi.


Robert Whitaker į Ķsland - hlustiš į fyrirlestur hans.

Robert WhitakerHugarafl ķ samstarfi viš Manķu og Unghuga stóš fyrir opnu mįlžingi ķ tilefni af heimsókn Robert Whitaker til Ķslands. sl.laugardag. Mįlžingiš fór vel fram, gestir voru įhugasamir og mikil įnęgja rķkir hjį okkur Hugaraflsmönnum.

Viš viljum žakka žeim sem męttu į mįlžingiš og hlustendum į vefnum fyrir įheyrnina. Whitaker hélt frįbęran og slįandi fyrirlestur um gešheilbrigšismįlin, ķtök lęknisfręšilega módelsins, lyfin og įhrif žeirra į heilastarfsemina og daglegt lķf einstaklinga. Hann gaf višstöddum veršug umhugsunarefni og fręddi um slįandi stašreyndir ķ žessum efnum hér heima og erlendis.

Hvetjum ykkur til aš heyra erindi hans į eftirfarandi slóšum.

Fyrirlesturinn:

http://www.ustream.tv/recorded/12796315

Spurningar og svör:

http://www.ustream.tv/recorded/12798560

Viš hjį Hugarafli erum sammįla um aš innblįsturinn var naušsynlegur og hvetur okkur til aš skoša meš gagnrżnum huga hvaš sé veriš aš gera ķ ķslensku gešheilbrigšiskerfi žegar kemur aš lyfjamįlum og hvaš beri aš gera til aš stušla aš minnkun lyfjanotkunar žegar um gešheilsuvanda er aš ręša.

Erum viš aš nota lyfin ķ of miklum męli og stundum įn žess aš skoša hvaš veldur žvķ aš einstaklingur kemst ķ žrot meš lķf sitt? Hvaš meš ungt fólk sem veikist ķ kjölfariš į neyslu fķkniefna, eigum viš ekki aš horfa į bak viš vandann įšur en hann er sjśkdómsvęddur? Žurfum viš ekki aš stoppa sjśkdóms-greiningargleši og horfa į manneskjuna? Er ešlilegt aš sjśkdómsgreina börn og gefa žeim lyf? Er ekki komiš aš žvķ aš skoša žurfi ašrar leišir og hlusta betur į lķfssögu einstaklinga? Getum viš ekki fariš einfaldari og ódżrari leišir žegar kemur aš žvķ aš styšja fólk śt ķ lķfiš į nż? Hvaš meš valmöguleika viš hefšbundnum leišum?

Fleiri įleitnar spurningar leita į hugann og vert aš nota neistann til aš reyna aš svara žeim og leita annarra leiša. Heimsókn Whitakers hvetur okkar sannarlega įfram til aš skoša hug okkar og stušla aš fjölbreyttari leišum til aš styšja einstaklinga til sjįlfstęšis eftir įföll įn žess aš auka sjśkdómsvęšingu į mannlegum tilfinningum.

Robert Whitaker er bandarķskur rithöfundur og rannsóknablašamašur og hefur m.a. Veriš tilnefndur til Pulitzer veršlaunanna. Hann hefur skrifaš tvęr bękur um gešheilbrigšismįl "Mad in America" sem kom śt įriš 2002 og "Anatomy of an Epidemic" sem kom śt įriš 2010. Ķ sķšarnefndu bókinn tekur hann til skošunar spurninguna, af hverju fara svo miklu fleiri nśna į örorku vegna gešraskana en nokkru sinni fyrr?

Bękur hans "Mad in America" og "Anatomy of an Epidemic" er hęgt aš nįlgast ķ bókasölu Stśdenta. Ef upplagiš reynist uppselt hvetjum viš ykkur til aš hafa samband viš Hugarafl og viš munum fį sendar fleiri bękur.

Viš munum kappkosta aš fylgja heimsókn Whitakers eftir og stušla aš įframhaldandi umręšu um žetta mikilvęga mįlefni. Hann įtti ekki orš yfir mótttökunum sem hann fékk, hlżju Hugaraflsmanna og var afar įnęgšur meš heimsóknina. Hann heillašist af ķslenskri nįttśru og sögu landsins og mį segja aš hann sé nś sannur Ķslandsvinur.

Robert hefur sķšan bók hans kom śt, haldiš fjölda fyrirlestra śti um allan heim og hvarvetna vekur hann mikla athygli. Gešlęknar og annaš fagfólk hefur sumstašar įkvešiš aš endurskoša starfssemi og ašferšir ķ kjölfar śtgįfu bókar hans; "Anatomy of an Epidemic". Viš megum vera afar stolt af žvķ aš hafa fengiš hann hingaš til lands og nś reynir į okkur aš fylgja innblęstrinum eftir gott fólk!     

Kęr kvešja; Aušur Axelsdóttir


Af hverju fara svo miklu fleiri į örorku vegna gešraskana en nokkru sinni fyrr?

Robert Whitaker, höfundur bókarinnar Anatomy of a Epidemic, veršur ašalgestur mįlžings ķ dag, laugardaginn 19. febrśar, kl. 14:00. Allir velkomnir. Sjį nįnari upplżsingar hér fyrir nešan.

Lesiš einnig grein Steindórs Erlingssonar sem birtist ķ Fréttablašinu į dögunum og er einnig aš finna  į bloggsķšu Arnars Pįlssonar erfšafręšings.

Roger whitaker


Žörf į skżrari reglum ķ lyfjaišnaši

Fréttaskżring ķ Morgunblašinu, 1. desember, 2010.

Vķsaš er ķ umfjöllunina ķ leišara blašsins

Unnt vęri aš nį fram sparnaši ķ heilbrigšisgeiranum meš žvķ aš setja skżrar reglur um samskipti lękna viš fulltrśa lyfjaišnašarins og auka mešvitund um starfshętti hans. Žessu heldur Steindór J. Erlingsson vķsindasagnfręšingur fram.

„Žvķ mišur sżna rannsóknir fram į aš starfshęttir lyfjafyrirtękjannna eru oft žannig aš žau gefa villandi upplżsingar til lękna,“ segir Steindór. Hann sendi ķ vikunni bréf til allra žingmanna žar sem hann kallaši eftir breytingum.

Lyfjaišnašurinn ver į hverju įri milljöršum dala ķ markašssetningu į nżjum lyfjum, žar į mešal ķ kynningarstarf sem beinist aš lęknum og felur gjarnan ķ sér żmis hlunnindi og bošsferšir. Fjöldi rannsókna hefur sķšustu įr sżnt fram į aš lęknar verša fyrir mešvitušum og ómešvitušum įhrifum af žessu.

Steindór bendir į aš meš öfluga markašsvél aš vopni haldi lyfjafyrirtękin nżjum og rįndżrum lyfjum aš lęknum sem įvķsi žeim til sjśklinga, įn žess aš žau séu endilega betri en eldri og ódżrari lyf.

74% nišurstašna aldrei birt

Hluti af vandamįlinu er aš oft er stór hluti rannsókna sem geršar eru į nżjum lyfjum aldrei birtur. Lyfjafyrirtękin sjįlf fjįrmagna ķ auknum męli lyfjaprófanir, żmist meš eigin rannsóknum eša sem styrktarašilar rannsókna.

Skiptar skošanir eru um hvort ešlilegt sé aš lyfjafyrirtękin sjįlf beri įbyrgš į rannsóknum į įhrifum og öryggi nżrra lyfja. Ekki sķst ķ ljósi žess aš ķtrekaš hafa komiš fram dęmi um aš rannsóknunum sé hagrętt og žęr ritskošašar, žannig aš ašeins eru birtar nišurstöšur sem eru hagstęšar markašssetningu.

Nżjasta dęmiš um žetta varšar žunglyndislyfiš Reboxetine og er rakiš ķ lęknaritinu British Medical Journal žann 12. október sķšastlišinn. Vķsindamenn hjį opinberu lyfjaeftirliti ķ Žżskalandi komust aš žvķ aš lyfjafyrirtękiš sem stżrši rannsóknum į lyfinu opinberaši ašeins 26% af nišurstöšunum, 74% voru aldrei birt. Žęr nišurstöšur sżndu fram į aš žveröfugt viš žaš sem fram kom ķ ritrżndum greinum vęri Reboxetine „įhrifalķtiš og hugsanlega skašlegt žunglyndislyf“.

Ķ leišara British Medical Journal segir aš endurheimta žurfi traust į vķsindarannsóknum ķ lyfjageiranum. Steindór segir aš vandamįliš sé ekki sķst aš heilbrigšisgeirinn sitji nś uppi meš fjölda birtra vķsindagreina frį sķšustu įratugum įn žess aš vita hvar nišurstöšum hafi veriš haldiš eftir og hvar ekki.

Vandamįliš er ekki nżtt af nįlinni og umręšan um žaš ekki heldur. Įriš 2007 voru reglur hertar ķ Bandarķkjunum žannig aš skrį žarf öll lyfjapróf ķ sérstakan gagnagrunn. Markmišiš var aš koma ķ veg fyrir aš fyrirtęki gętu komist upp meš aš fela neikvęš lyfjapróf. Fyrstu śttektir sem geršar hafa veriš į žessu kerfi sķšan sżna žó aš žaš hefur ekki skilaš tilętlušum įrangri aš sögn Steindórs. Lęknablöš hafa einnig mörg sett sér žį stefnu aš greina verši frį fjįrhagslegum tengslum höfunda viš lyfjafyrirtęki. Žaš hefur heldur ekki virkaš sem skyldi. Steindór er žeirrar skošunar aš ekki dugi til aš lęknar setji sér sišareglur, heldur žurfi aš binda reglurnar ķ lęknalög. „Meginatrišiš er žó aš vekja Ķslendinga til mešvitundar um žetta.“

Alvarlegar aukaverkanir

Samkvęmt nżrri rannsókn eru lķfslķkur fólks į Noršurlöndum meš gešraskanir allt aš 15-20 įrum skemmri en annarra ķbśa. Steindór segir aš žótt hluta įstęšunnar megi rekja til óheilbrigšari lķfshįtta fólks meš gešraskanir sé enginn vafi į aš notkun gešlyfja hafi lķka įhrif. „Viš vitum nśna aš nżju gešrofslyfin geta valdiš sykursżki, hjarta- og ęšasjśkdómum og jafnvel skyndidauša. Žetta er alvarlegt mįl žvķ śtbreišsla žessara lyfja er miklu meiri en ęskilegt er.“ Lyfin voru kynnt fyrir um 20 įrum sem „nż kynslóš“ gešlyfja, en lęknablašiš The Lancet greindi frį žvķ įriš 200[9] aš sś markašssetning vęri spunaleikur lyfjafyrirtękja, lyfin vęru ķ reynd lķtt frįbrugšin žeim gömlu.

Una Sighvatsdóttir una@mbl.is

Žessi fréttaskżring birtist ķ Morgunblašinu, 1. desember, 2010.


Ég er reišur

Steindór J. Erlingsson

„Stóra spurningin er hvernig viš getum horft framan ķ heiminn žegar viš byrjum aš fį į okkur gagnrżni fyrir aš halda gögnum leyndum ...“. Framkvęmdastjóri śtgįfumįla hjį AstraZeneca, framleišanda Seroquel, ķ innanhśstölvupósti 6. desember, 1999.

Ķ rśm tuttugu įr hef ég barist viš mjög alvarlegt žunglyndi og kvķša. Ķ žessari barįttu hef ég innbyrgt mikiš magn lyfja af żmsum geršum. Ber žar helst aš nefna žunglyndislyf og gešrofslyf. Megniš af žessum tķma hef ég treyst žvķ aš lyfin sem ég fékk byggšu į traustum vķsindalegum grunni. Į undanförnum misserum hefur žetta traust minnkaš snarlega. Ekki aš įstęšulausu žvķ eins og segir ķ leišara British Medical Journal, sem birtist į vefsķšu tķmaritsins 12. október sl., er brżnna ašgerš žörf til žess aš „endurvekja trśna į fyrirliggjandi vķsindagögn“ ķ lęknisfręšinni. Hér liggur rót reiši minnar.

Frį žvķ ķ lok desember 2008 hef ég lesiš mikinn fjölda bóka og vķsindagreina sem hafa smįtt og smįtt opnaš augu mķn fyrir vandamįlinu sem BMJ gerir aš umtalsefni ķ leišara sķnum. Žar sem ég į sjįlfur viš gešröskun aš strķša hefur žessi opinberun ešlilega kveikt talsverša reiši innra meš mér. Sérstaklega eftir aš ég komst aš žvķ aš lyfjafyrirtęki hafa beitt blekkingum til žess aš koma į markaš sumum žeirra žunglyndis- og gešrofslyfja sem ég hef innbyrgt. Hvernig eru slķkar blekkingar framkvęmdar?

Rannsóknir hafa leitt ķ ljós aš lyfjapróf sem fjįrmögnuš eru af lyfjafyrirtękjum (ķ dag eru rśmlega 70% af lyfjaprófum fjįrmöguš af žeim) eru mun lķklegri til žess aš sżna marktękan mun į lyfi og lyfleysu eša samkeppnislyfi en žegar žau eru fjįrmögnuš af óhįšum ašilum. Vandamįliš snżst um aš lyfjafyrirtękin halda öllum gögnum, takmarka žannig ašgang rannsakenda aš žeim og lįta oft „draugahöfunda“ skrifa vķsindagreinar.

Ein alvarlegasta birtingarmynd žessa er žegar lyfjafyrirtęki birta ekki nišurstöšur neikvęšra lyfjaprófa eša birta žau sem „jįkv깓. Meš žessu móti er dregin upp röng mynd af mögulegri virkni lyfja. Žessari ašferš hefur veriš beitt viš markašssetningu żmissa žunglyndislyfja sem komiš hafa į markaš į undanförnum rśmum tuttugu įrum.

Önnur ašferš felst ķ žvķ aš draga śr eša birta ekki upplżsingar um alvarlegar aukaverkanir. Framleišendur gešrofslyfja, s.s. ZyprexaSeroquel og Risperdal, beittu m.a. žessari ašferš til žess aš sannfęra lękna um aš lyfin stęšu framar eldri geršum gešrofslyfja. Rannsóknir hafa hins vegar leitt ķ ljós sś er ekki raunin. Ķ umsögn um eina slķka rannsókna, sem birtist ķ lęknablašinu Lancet 3. janśar, 2009, segir aš lęknar hafi veriš blekktir ķ nęrri 20 įr og einungis nśna séu žeir aš įtta sig į sannleikanum. Hér er um alvarlegt mįl aš ręša žvķ įšur en nżju gešrofslyfin komu į sjónarsvišiš um mišjan sķšasta įratug 20. aldar var markašurinn fyrir žau lķtill og mišašist ašallega viš einstaklinga meš gešklofa. Įvķsun nżju lyfjanna hefur hins vegar vaxiš grķšarlega og eru žau ķ dag m.a. notuš til žess aš mešhöndla kvķša og svefntruflanir.

Af framansögšu mį ljóst vera aš lęknar hafa ekki sķšur en sjśklingar veriš blekktir. Žeir geta hins vegar ekki frķaš sig įbyrgš. Ķ bók lķfsišfręšingsins Carls Elliott, White Coat, Black Hat: Adventures on the Dark Side of Medicine (2010), er fjallaš um žennan vanda sem lęknisfręšin stendur frammi fyrir. Eitt af žvķ sem hann gerir aš umtalsefni eru samskipti lękna viš lyfjaišnašinn. Elliott segir lęknasamfélagiš hafa deilt įratugum saman um hvort auglżsingar, gjafir, nįmsferšir eša önnur hlunnindi sem lyfjaišnašurinn og fulltrśar hans lįta lęknum ķ té hafi įhrif į lyfjaįvķsanir žeirra. Ķ dag liggur hins vegar ljóst fyrir aš žessi samskipti hafa oft bein įhrif į hvernig og hvaša lyfjum lęknar įvķsa, enda segir Elliott endurteknar rannsóknar hafa stašfest žetta.

Ķ ljósi žess sem fram hefur komiš žį hlżt ég aš spyrja:

Af hverju halda lęknar įfram aš eiga bein samskipti viš fulltrśa lyfjaišnašarins?

Af hverju leyfši Gešlęknafélag Ķslands fulltrśum lyfjaišnašarins aš sitja fyrir gestum į vķsindažingi félagsins ķ vor?

Af hverju tóku ķslenskir gešlęknar žįtt ķ skipulagningu fundar ķ vor žar sem til stóš aš fulltrśi lyfjafyrirtękisins Pfizer, framleišandi hins rįndżra kvķšalyfs Lyrica, gagnrżndi eldri geršir kvķšalyfja? Er žaš ešlilegt aš lyfjaišnašurinn borgi meš auglżsingum rśmlega 90% af rekstarkostnaši Lęknablašsins?

Viš žurfum aš fį svör viš žessum og skyldum spurningum, žó ekki vęri nema til aš koma ķ veg fyrir aš lęknar fari aš įvķsa nżjum og rįndżrum lyfjum sem sķšar mun koma ķ ljós aš standa ekki framar fyrirliggjandi lyfjum. Žangaš til mun reišin halda įfram aš krauma innra meš mér.

Steindór J. Erlingsson
Vķsindasagnfręšingur
steindor@akademia.is

Žessi grein Steindórs birtist upphaflega į pressan.is  žann 26.11.2010


Gešsjśkum mismunaš į nżja hįskólasjśkrahśsinu?

spitalatorg2Ég hef veriš aš skoša og kynna mér nżja hįskólasjśkrahśsiš. Žetta nżja hįskólasjśkrahśs į aš vera mjög flott og standast nśtķmakröfur. Žar er mešal annars talaš um aš allar sjśkrastofur verši einstaklingsherbergi meš sér bašherbergi og ašgengi śt į skjólsęla žakgarša sem snśa vel viš sólu žar sem rękta mį rósir og lękningajurtir.

Žetta hljómar mjög vel og finnst mér žetta vera góš žróun. Žaš sem stakk mig žegar ég var aš skoša teikningaranar er aš gešsvišiš į ekki aš fęrast inn ķ nżja hįskólasjśkrahśsiš. Žaš į aš halda įfram starfssemi ķ nśverandi gešdeildarbyggingu. Ég fór aš lesa mér til og skoša eins mikiš af gögnum ķ sambandi viš nżja hįskólasjśkrahśsiš eins og ég komst yfir. Ég sį aš ķ upphafi ferlisins var hugmyndin aš gešsvišiš fengi aukiš hśsnęši en samkvęmt nżjustu skżrslum og teikningum er svo ekki. Žaš er samt talaš um aš endurbęta hśsnęšiš en ekki stękka žaš. Ég sé žvķ ekki hvernig hęgt sé aš bęta ašstöšuna mikiš žvķ byggingin er nś žegar sprungin. Oft žarf aš vķsa sjśklingum frį eša śtskrifa žį of snemma vegna skorts į plįssum. Žaš er žvķ ekki hęgt aš fjölga herbergjum til aš allir fį eins manns herbergi, eša bęta viš ašstöšu inn į deildum fyrir til dęmis išjužjįlfun.

Af hverju fį gešsjśkir ekki sömu ašstöšu og ašrir sjśklingar? Ég persónulega hef legiš inn į gešdeild og finnst ašstašan žar vera óvišunandi. Flest herbergin eru tveggja manna sem getur veriš mjög erfitt žvķ sjśklingar eru ķ mismunandi įstandi. Ég hef oft lent ķ žvķ aš herbergisfélagi minn hefur haldiš fyrir mér vöku eša truflaš mig į annan hįtt. Žetta er mjög slęmt žar sem margir sjśklingar hafa įtt erfitt meš svefn og žurfa naušsynlega aš komast ķ ró og nęši. Hreinlętisašstašan er lķka slęm, upp aš 5 sjśklingar nota sama bašherbergiš og sömu sturtuna. Žeir geta veriš af bįšum kynjum og ķ misjöfnu įstandi. Žetta ašstöšuleysi hefur įšur veriš ķ umręšunni og kallaš hefur veriš eftir śrbótum frį sjśklingum, starfsfólki og ašstandendum įn mikils įrangurs.

Žaš mį samt nefna aš flytja į brįšamóttöku gešsvišs inn ķ nżja hįskólasjśkrahśsiš žar sem veršur sameinuš brįšamóttaka fyrir allt sjśkrahśsiš. Aš sumu leyti er žaš jįkvętt og vęntanlega veršur žar mun betri ašstaša en er į nśverandi brįšamóttöku. Žaš eru samt ekki allir sammįla um kosti žess aš hafa eina sameinaša brįšamóttöku, ég veit til dęmis um einstaklinga sem finnst žaš hręšileg tilhugsun aš žurfa aš fara į svona stóra brįšamóttöku žegar žvķ lķšur svona illa. Žaš mį lķka nefna aš į teikningu fyrir annan įfanga er sżnd möguleg stękkun gešdeildar. En žvķ mišur er žaš bara framtķšarmöguleiki eftir aš annari įętlašri uppbyggingu er lokiš.

Mér og félögum mķnum ķ Hugarafli finnst žaš mjög alvarlegt mįl aš veriš sé aš mismuna gešsjśkum ķ heilbrigšiskerfinu į Ķslandi įriš 2010! Eru žetta fordómar? Eru gešsjśkdómar annars flokks sjśkdómar ķ heilbrigšiskerfinu?

Elķn Ósk Reynisdóttir


Grein: Er AHDH ofgreint?

Aš undanförnu hefur talsvert veriš rętt ķ fjölmišlum um athyglisbrest og ofvirkni (ADHD) og mögulega misnotkun į lyfjunum sem notuš eru til žess aš mešhöndla gešröskunina.

Umręšan hefur fyrst og fremst snśist um aš gagnrżna of mikla įvķsun ADHD lyfja eša verja įgęti lyfjanna til žess aš bęta lķf žeirra fjölmörgu einstaklinga sem žau nota. Viš žurfum aš opna žessa umręšu enn frekar og spyrja tveggja mikilvęgra spurninga: 1) Ķ samanburši viš hvaš er įvķsun ADHD lyfja mikil hér į landi? 2) Er ADHD mögulega ofgreint?

1. Ķ grein eftir Helgu Zoėga, Matthķas Halldórsson fyrrverandi ašstošarlandlękni og fleiri, sem birtist į sķšasta įri ķ Journal of Child and Adolescent Psychopharmacology, koma fram slįandi upplżsingar um gešlyfjaneyslu barna og unglinga hér į landi. Įvķsun gešlyfja til žessa aldurshóps er sś mesta sem žekkist ķ Evrópu, en er aš einhverju leyti sambęrileg viš žaš sem tķškast ķ Bandarķkjunum.

Eins og bent er į ķ greininni eigum viš heimsmet ķ įvķsun žunglyndislyfja til barna og unglinga. Įvķsun gešrofslyfja hér į landi er einnig langt umfram žaš sem tķšast ķ Evrópu, sem er varasöm žróun vegna alvarlegra aukaverkana gešrofslyfja.

Samkvęmt greininni hefur įvķsun ADHD lyfja aukist grķšarlega į undanförnum tveimur įratugum. Ef Ķsland er boršiš saman viš hin Noršurlöndin koma fram athyglisveršar tölur. Ķ samanburši viš Finna nota Danir, skv. grein sem kom śt ķ finnska lęknablašinu įriš 2006, tvisvar sinnum meira af žessum lyfjum, Svķar žrisvar, Noršmenn įtta en Ķslendingar 22 sinnum meira.

Žrįtt fyrir įhyggjur sumra lękna og vķsindamanna af langtķmaįhrifum žessara lyfja kemur fram ķ skżrslu lyfjaframleišendanna, sem opinberuš var ķ upphafi mars, aš fyrirtękin sjį ekki įstęšu til žess aš kanna mįliš nįnar.

2.Ķ ljósi mögulegra neikvęšra afleišinga af langvarandi neyslu ADHD lyfja er mikilvęgt aš einungis žeir sem žurfa naušsynlega į mešferšinni aš halda fįi hana. Žaš hlżtur žvķ aš vera talsvert įhyggjuefni žegar einn af höfundum skilgreiningarinnar į ADHD, bandarķski gešlęknirinn Allen Frances, višurkenndi ķtrekaš fyrr į žessu įri ķ bandarķskum fjölmišlum aš hśn hafi stušlaš aš „fölskum faraldri“.

Frances segir ADHD-netiš hafa of žrönga möskva. Žaš hafi „fangaš marga ‚sjśklinga‘ sem hefši lķklega vegnaš mun betur utan gešheilbrigšiskerfisins“. Įstęša žess aš Frances getur haldiš žessu fram er aš viš greiningu į ADHD, eša öšrum gešröskunum, er stušst viš huglęga spurningalista en ekki hlutlęg lķffręšileg próf.

Eins og Allen Frances gefur ķ skyn fylgja żmis vandamįl flokkun og greiningu gešraskana og rista žau raunar svo djśpt aš Frances og Steven E. Hyman, fyrrverandi forstjóri bandarķsku gešheilbrigšisstofnunarinnar, hafa lķkt žeim viš įstand lķffręšinnar įšur en Darwin setti fram žróunarkenningu sķna įriš 1859. Mį lķkja sumum žeirra viš žį stašreynd aš fyrir daga Darwins var hęgt aš flokka höfrunga meš fiskum og lešurblökur meš fuglum žvķ oftast var horft į yfirboršseinkenni, eins og gešlęknisfręšin gerir ķ greiningum sķnum, en ekki undirliggjandi skyldleika.

Ķ september hefti Journal of Health Economics birtust tvęr óhįšar rannsóknir sem varpa skżru ljósi į žessa hęttu. Ķ bįšum rannsóknunum var kannaš hvort aldur innan įrgangs hefši įhrif į hvort börn eru greind meš ADHD. Žegar horft er į einstaklinga sem eru aš hefja skólagöngu sķna žį eru yngstu börnin innan įrgangsins, skv. annarri rannsókninni, 60% lķklegri til žess aš fį ADHD greiningu en žau sem eldri eru.

Žegar žessir einstaklingar eru komnir upp ķ 6. og 8. bekk er tvisvar sinnum lķklegra aš žeir séu į ADHD lyfjum en žeir sem eldri eru innan įrgangsins. Höfundar beggja rannsóknanna telja žetta skżra vķsbendingu um aš „ADHD einkennin“ endurspegli einungis tilfinninga- og vitsmunalegan vanžroska yngstu nemendanna.Nišurstaša beggja rannsóknanna er žvķ sś aš u.ž.b. 20% žeirra barna og ungmenna ķ Bandarķkjunum sem fį ADHD greiningu séu ranglega greind.

Ég tel brżnt aš sambęrileg rannsókn verši gerš hér į landi žvķ ef rétt reynist žį žurfa yngstu börnin ķ hverjum grunnskólaįrgangi ekki lyf heldur žarf skólakerfiš aš koma til móts viš žarfir žessara einstaklinga. Einnig tel ég heilbrigšiskerfiš skulda almenningi skżringu į žvķ af hverju įvķsun gešlyfja til barna og unglinga hér į landi er jafn mikil og raun ber vitni. Žaš er kominn tķmi til aš viš sem samfélag horfum upp śr pilluglösunum og śt fyrir greiningaprófin og spyrjum okkur hvort viš séum į réttri leiš.

Höfundur : Steindór J. Erlingsson.

Fréttablašiš, 2. október, 2010

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband